„Tai buvo tas miestas, kurio Senamiestyje mano karta slėpdavosi nuo sovietinės tikrovės melo, pilkumo ir nykios betono monotonijos. Jame aptikdavome tiesos ir grožio versmes, kurios liudijo, kad egzistuoja kitokia tikrovė. Patys to nepajusdami, tapome Vilniaus kaip dvasios tikrovės, “dvasinės gyvenimo formos” dalimi.“